- brukinėti
- brukinė́ti vksm. Nėrà čia kõ neprãšomam sàvo núomonę brukinė́ti.
.
.
brukinėti — brukinėti, ėja, ėjo 1. iter. brukti 4: Prieidama brukinėju po biskį, iki Kalėdų ir baigsiu Skr. 2. iter. brukti 6: Paskolinau arklį, tai ir brukinėja Rm. Kam jūs tuos galvijus brukinėjate – tegul jie sau ėda vietoj Jž. 3. refl. iter. brukti 7… … Dictionary of the Lithuanian Language
apibrukinėti — tr.: Apibrukinėk akmenėliais būdą, kad neparšlytum, neišvirstum, t. y. apdėliok J. brukinėti; apibrukinėti; pabrukinėti; pribrukinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
brukinėjimas — sm. (1) → brukinėti 1: Mesk tą brukinėjimą, pasamdysiu moterį, ir nubruks ant sykio Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
pabrukinėti — tr. pavarinėti, pagainioti: Koks čia ganymas – pabrukinėjo po pūdymą galvijus ir parginė Kp. brukinėti; apibrukinėti; pabrukinėti; pribrukinėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pribrukinėti — tr. privarinėti: Mum pribrukinėdavo po laukus (kariuomenėj) Ds. brukinėti; apibrukinėti; pabrukinėti; pribrukinėti … Dictionary of the Lithuanian Language